- pirmaeilis
- 2 pirmaeĩlis, -ė adj. (2) 1. pirmu kartu atsiradęs, išdygęs: Pirmaeĩlių dobilų mažai pripjovėm Šn. Pirmaeĩliai (pieniniai) dantys NdŽ. 2. pirmykštis: Pirmaeilę epochą žemėje gyveno tik vieni nestuburiniai gyvuliai rš. 3. kng. svarbiausias: Pirmaeĩlės priežastys NdŽ. Tie dirba pirmaeilės vertės darbą Vaižg. Kudirka yra išvertęs pirmaeilės svarbos veikalų V.Myk-Put. ║ geriausias, šauniausias: Buvo tai mužikas protingas, visoj apylinkėj pirmaeilis jaunuolis rš. Pirmaeilis kovotojas dėl savo tautos laisvės rš. Tarybinė Armija yra pirmaeilė mūsų laikų armija (sov.) sp.
Dictionary of the Lithuanian Language.